- siautėjas
- siautė́jas, -a smob. (1) NdŽ, siautė̃jas, -à (4) K, KŽ 1. kas siaučia grūdus: Petronė buvo gera siautėja Brs. Rėtyje ant grūdų verpetu susisukdavo pelai ir žolių varpos, kurias siautėjas surinkdavo rankomis rš. 2. K, KŽ kas įpykęs siautėja, šėlsta. 3. kas netramdomai, be gailesčio naudojasi savo galia: Egiptą degino ir griovė baisusis mahometonų siautėjas sultonas Saladinas rš. \ siautėjas; apsiautėjas
Dictionary of the Lithuanian Language.